Pagrindinis Pagrindai Ramadanas ir 'Id Kodėl musulmonai pasninkauja?

Kodėl musulmonai pasninkauja?

0
Kodėl musulmonai pasninkauja?

Viena aktualiausių šių dienų problemų – antsvoris, prieš kurį kovodami žmonės neretai išbando įvairias pasninko rūšis.

Vieni renkasi gerti tik sultis, kiti valgyti vaisius arba vengti cukraus, angliavandenių ar alkoholio.

Nepaisant to, daugeliui Ramadano metu pasninkaujančių musulmonų praktika atrodo neįprasta.

Dviejų milijardų tauta, moterys ir vyrai, jauni ir senyvi, turtingi ir nepasiturintys, visa mėnesį negeria, nevalgo, neturi intymių santykių dienos metu.

Tai apibūdina Ramadano mėnesį.

Kuo Ramadanas ypatingas? Ar ši praktika nėra pernelyg griežta? Ar tai tėra tik laikas, kai musulmonai miega, pasninkauja ir sunkiai dirba dienos metu; bei valgo, geria ir mėgaujasi bei nemiega visą naktį? Ką reiškia pajusti tikrąją Ramadano dvasią?

Pasninkas buvo nurodytas ir kitoms religijoms

Anglų kalboje “pasninkauti” reiškia savo laisva valia vengti maisto ar tam tikrų maisto rūšių, pasninkaujama tam tikrų švenčių metu arba išreiškiant skausmą, kančią, atgailą.

Ši praktika būdinga daugeliui pasaulio didžiųjų religijų, pavyzdžiui:

Induistai: pasninkas Sanskrite vadinamas upavaasa.

Atsidavę induistai pasninkauja specialių progų metu, siekdami parodyti pagarbą savo asmeniniams dievams arba taip išreikšdami atgailą už savo nuodėmes.

Daugelis pasninkauja švenčių metu. Tokiomis dienomis jie arba atsisako bet kokio maisto, arba valgo kartą dienoje, arba maitinasi tik vaisiais, arba laikosi kitų specialių dietų.

Žydai: Yom Kippur (Jom Kipuras, “Atlaidų diena”) yra paskutinė diena užbaigianti Dešimties Atgailos dienų laikotarpį, ji švenčiama 10 Tishri dieną. Šios dienos metu draudžiama valgyti, gerti, praustis, nešioti odinius apavus, lytiškai santykiauti. Be to, šios dienos metu galioja kiti su darbu susiję apribojimai, kaip ir Sabbath dieną.

Svarbu paminėti, kad Toroje minimi šie Mozės (taika jam) žodžiai: “Jis buvo ant kalno su Viešpačiu keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, nevalgė duonos ir negėrė vandens. Ir Jis įrašė plokštėse sandoros žodžius, dešimt įsakymų” (Išėjimo Knyga, 34:28).

Daugeliui katalikų: Gavėnia yra svarbiausias pasninko metas, kurio metu imituojamas Jėzaus (ramybė jam) keturiasdešimties dienų pasninkas. Ketvirtame amžiuje Gavėnia tęsdavosi šešias savaites prieš Velykas arba prieš Didžiąją savaitę. O septintajame amžiuje daugelyje vietų nuspręsta įtvirtinti tai kaip keturiasdešimties dienų pasninką.

Biblija mini, kad Jėzus (taika jam) pasninkaudavo taip pat kaip ir Mozė: “Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis buvo alkanas” (Evangelija pagal Matą 4:2)

O Korane Dievas taria:

“O, jūs tikintieji! Pasninkas yra jums privalomas, kaip jis buvo privalomas tiems, kurie buvo prieš jus; tai jus galbūt (išmokys) susilaikymo.” [Taurusis Koranas, 2:183]

Vienas svarbiausių gerų darbų

Daugelyje religijų pasninkas skiriamas nuodėmių atleidimui ir išpirkimui, tačiau Islame jo svarbiausia paskirtis yra priartėti prie Dievo, kaip ir minima pastarojoje Tauriojo Korano eilutėje.

Kadangi Dievo suvokimas yra būtina sąlyga žmogaus teisumo išlaikymui, pasninkui skiriama labai didelė reikšmė.

Todėl nenuostabu, kai Mohammedo (taika ir ramybė jam) buvo paklausta: “Koks darbas yra geriausias?”, jis atsakė: “Pasninkas, jam nėra nieko lygaus”

Pasninko lygiai

Pasninkas kaip ir pats žmogus turi daugelį aspektų ir lygių. Tinkamas pasninkavimas turi apimti daugelį žmogaus egzistencijos dimensijų, tik toks pasninkas turės nežemišką ir neapsakomą poveikį. Toliau pateiksime keletą svarbiausių pasninko apsektų.

Ritualinis aspektas:

Šis aspektas reikalauja, kad būtų išpildytos pagrindinės pasninko normos: susilaikymas nuo maisto, gėrimo, rūkymo ir seksualinių santykių nuo aušros iki saulėlydžio visą Ramadano mėnesį (29 ar 30 dienų kasmet).

Šis lygmuo žmogų skatina sekti įsakymais tiesiogiai, neteikiant daug dėmesio dvasinei pasninko pusei.

Tai įžanginis lygmuo – būtina sąlyga pasninkui būti pripažintam teisingu pagal islamo principus ir taisykles, išpildyti likusius apsektus yra svarbu tam, kad pasninkas turėtų išbaigtą, absoliutų poveikį pasninkaujančiam.

Pasninkaujant šiuo lygmens ribose dvasiniai poreikiai dažniausiai nėra išpildomi, išskyrus atidavimo dieviškam įstatymui perspektyvą. Tai galima pasiekti tik tada, kai pasninkaujantysis sąmoningai renkasi šį ritualą, o ne atlieka to vedamas tradicijos.

Tad vien ritualinis lygmuo nuodėmės neišpirks.

Fizinis aspektas:

Šiuo aspektu žmogus patiria didelį alkį ir troškulį – taip atkartodamas pasninką pagal pranašo Mohammedo ﷺ Sunnah (jo kelią/gyvenimo būdą). Pranašas Mohammedas ﷺ suvalgydavo labai nedaug prieš saulėtekį (arabų kalba suhur) ir santūriai nutraukdavo pasninką po saulėlydžio (iftar), vengdamas perpildyti skrandį .

Pranašas ﷺ yra pasakęs,

“Pati blogiausia talpykla, kurią žmogus gali užpildyti, yra jo paties skrandis. Keli kąsneliai maisto, palaikantys žmogaus nugarą tiesia, yra užtenkamas kiekis. Tačiau jei žmogus trokšta daugiau, tada lai valgo trečdalį, geria trečdalį ir palieka trečdalį kvėpavimui”.

Pranašas ﷺ nutraukdavo pasninką keliomis šviežiomis arba džiovintomis datulėmis ir stikline vandens prieš pat prasidedant saulėlydžio maldai.

Šis aspektas žmogui padeda pajusti, ką reiškia alkis ir troškulys, ir padeda išugdyti užuojautą vargstantiems ir tiems, kurie patiria šį stygių visame pasaulyje.

Medicininė nauda: Šiuo aspektu pasninkas veikia organizme susidarančius cheminius junginius, vadinamus neurotransmiteris.

Endorfinų neurotransmiterių sistema yra susijusi su laimės ir euforijos pojūčiais, pasninkas skatina endorfinų gamybą ir leidžia žmogui pasijusti geriau.

Tai panašu į sporto keliamą efektą (neatliekant fizinio įdirbio).

Medicinos ekspertai teigia, jog pasninkas gerina sveikatos būklę įvairiais būdais.

Pavyzdžiui, pasninkaujant naikinamas blogasis cholesterolis,sumažėja jo lygis kraujyje ir riebaliniam audinyje.

Gerinama organizmo ištvermė, sumažėja širdies infarkto rizika.

Skirtumas tarp pirmojo ir antrojo aspektų yra tas, jog laikantis tik pirmojo (ritualinio) lygmens pasninkaujantysis suvartotų didelį maisto kiekį prieš prasidedant pasninko laikui bei jam pasibaigus, taip nejusdamas alkio ir troškulio visą mėnesį.

Jei bus laikomasi tik antrojo aspekto, nepaisant kitų lygmenų, pasninkas taps vien fizinės kūno ištvermės išbandymu.

Pranašas ﷺ yra pasakęs,

“Galbūt pasninkaujantysis nepasieks nieko, išskyrus alkį ir troškulį”.

Libido aspektas:

Remiantis šiuo aspektu slopinami seksualiniai instinktai ir libido.

Šiandien, kai multimedija ypač aktyviai propaguoja seksualumo faktorių ir su tuo susijusius produktus, sugebėjimas kontroliuoti šiuos poreikius yra didelis privalumas.

Pasninkas sumažina seksualinius poreikius ir tai, jog pasninkaujantysis privalo vengti bet kokių tai skatinančių psichologinių stimuliatorių, sumažina ir patį libido.

Pranašas Mohammedas ﷺ yra pasakęs,

“O jaunimas, tie, kurie nori ir turi galimybę tuoktis, tuokitės, nes tai suvaržo žvilgsnį ir apsaugo privačias vietas. O tie, kurie neturi galimybės tuoktis, lai pasninkauja, nes tai šydas”. 

Vengdami lytinių santykių (kurie šiaip yra leidžiami naktį) pasninko metu, pasninkaujantieji išmoksta vengti neleistinų, nuodėmingų lytinių santykių ir ne pasninko metu.

Emocinis aspektas:

Pasninkaujant šiame lygmenyje išmokstama vengti neigiamų emocijų, teršiančių žmogaus protą ir sielą.

Pavyzdžiui, viena žalingiausių emocijų yra pyktis

Pasninkas padeda šią emociją kontroliuoti.

Pranašas Mohammedas ﷺ yra pasakęs,

“Kai vienas iš jūsų pasninkauja, jis turėtų vengti netinkamų veiksmų ir nereikalingų kalbų, ir jei kas nors pradeda nedoras šnekas arba bando pradėti ginčą, jis (pasninkaujantysis) turėtų atsakyti, “Aš pasninkauju”.

Taigi šiuo aspektu pasninkaujantysis turėtų atsispirti bet kokių neigiamų emocijų iššūkiams.

Žmogus turėtų vengti neigiamas emocijas sukeliančių pokalbių ar karštų konfliktų. Net jei teisybė pasninkaujančiojo pusėje, geriau nusileisti ir nepakenkti sau ir pasninkui emocine prasme.

Nenuostabu, jog pasninkas sumažina ir pavydo jausmą, nes kiekvienas pasninkaujantysis gali būti apibrėžiamas vienu absoliučiu susilaikymo faktoriumi; nei vienas nėra pranašesnis už kitą.

Psichologinis apsketas:

Šiuo aspektu pasninkaujantysis kontroliuoja blogas mintis, išmoksta vengti ir kovoti su šykštumu ir godumu.

Pranašas ﷺ yra pasakęs,

“Allah nereikia alkio ir troškulio žmogaus, kuris nesivaržo skleisti melų ir netinkamai elgiasi net pasninkaudamas”.

Šiais vartotojiško elgesio laikais, kai pasaulio gėrybės patenkina žmogaus poreikius ir troškimus vos tik šiems atsiradus – sugebėjimas kantriai išlaukti savo poreikių patenkinimo yra tikra vertybė.

Tarp pirmaeilio ir atidėto poreikių tenkinimo slypi kantrybė. Pasninko metu tikintieji išmoksta kantrybės, suvokia jos teikiamą naudą.

Remiantis psichologine perspektyva, didelė nauda patiriama atsiribojus nuo šio pasaulio materializmo.

Nėra nieko blogo džiaugtis geru ir pilnaverčiu gyvenimu – iš tikro šiame gyvenime žmogus turi teisę to siekti ir tikėtis.

Tačiau taip pat svarbu sugebėti nuo šių materialių gėrybių atsiriboti tam, kad jos netaptų svarbiausiomis mūsų gyvenime.

Pasninkas padeda atsikratyti įvairių priklausomybių, tapusių mūsų modernaus gyvenimo svarbia dalimi.

Maistas daugeliui suteikia komforto ir džiaugsmo jausmą – ir sugebėjimas nuo to atsiriboti pasninkaujančiam yra be galo naudingas psichologine prasme tam, kad suvoktų, jog jisai turi tam tikrą kontrolės galią spręsdamas tai, ką gali daryti ir ko negali.

Dvasinis aspektas:

Siekiant dvasinės pasninko naudos, kuri pabrėžiama kaip svarbiausias ir aukščiausias pasninko lygis, pranašas ﷺ atnaujindavo pasninko intenciją prieš kiekvieną pasninko dieną.

Pranešama, jog jisai yra pasakęs,

“Tas, kas prieš Fajr (aušrą) neturi intencijos pasninkauti – nepasninkauja ”.

Kasdienis pasninko intencijos atnaujinimas yra ypač svarbus dorumo pamatams kloti, kurie laikomi būtina sąlyga sielos apvalymui užtikrinti pasninkaujant.

Nuoširdus pasninkas apvalo ir atperka nuodėmes, pranašas ﷺ tarė:

“Tam, kas pasninkauja Ramadano mėnesį vedamas nuoširdaus tikėjimo ir siekdamas Dievo atlygio, nuodėmės bus atleistos”.

Nuoširdus pasninkas priartina prie Allah ir užtikrina ypatingą atlygį.

Pranašas ﷺ pranešė, jog Rojuje yra vartai, vadinami Rayyan, jie skirti tiems, kas pasninkavo, jis taip pat yra pasakęs,

“Kai Ramadanas prasideda, rojaus vartai atsiveria”.

Pasninkas visų pirma yra tarp Dievo ir žmogaus, nes niekas negali užtikrinti ir nežino ar žmogus tikrai pasninkauja.

Allah dėl šio svarbaus aspekto, kaip paminėta pranašo ﷺ, yra pasakęs,

“Visi Adomo palikuonių darbai yra skirti jiems patiems, išskyrus pasninką. Jisai (pasninkas) skirtas tik Man, ir tik Aš už jį atlyginsiu”.

Šis lygmuo kartu su kitais prieš tai aprašytais žmogų transformuoja iš vidaus.

Jis atkuria, atnaujina, regeneruoja pasnikaujančio dvasingumą, ir radikaliai pakeičia jo asmenybę ir charakterį.

Tai neįkainojami jausmai , jaučiami išgyvenant Dievo pažinimo pakylėjimą.

Pasninkas kultūriniame islame

Daugelyje musulmoniškų šalių šiandien pasninkas supaprastėjo iki ritualinio lygio, ir Ramadano mėnuo tapo švenčių progomis, o ne religine kontempliacija ir abstinencija.

Ramadano naktys daugeliui tapo šventimo ir pramogų naktimis, besitęsiančiomis iki pat aušros. Kur naktis tampa diena ir diena tampa naktimi. Daugelyje vietų, užkandis prieš auštant tampa trijų patiekalų puota.

Dėl šios priežasties tik nedaugelis patiria tikrą alkį pasninkaudami. Pasninko nutraukimo metu taip pat pasirenkami trijų patiekalų kursai, kartu su įvairiausiais saldumynais.

Šių veiksmų pasekmė – svorio priaugimas būtent Ramadano metu, deja, nepaisomi net daktarų įspėjimų dėl persivalgymo žalos.

Žodžio Ramadanas reikšmė

Žodis Ramadanas yra kilęs iš Ramad, kuris reiškia “saulės įkaitintų akmenų skleidžiamą karštį”.

Kai arabai keitė senuosius mėnesių vardus, jie juos pervadino atitinkamai pagal sezonus.

Devintasis mėnuo buvo vadinamas Natiq, ir kadangi jo metu buvo karšta vasara, arabai jį pervadino Ramadanu.

Ramadano svarba

Natūralu, kad nors ir Ramadanas buvo vasarą, tai neturi jokios reiškmės Allah sprendimui parinkti šį mėnesį pasninkui.

Kadangi musulmonai seka mėnulio kalendoriumi, Ramadano mėnuo keliaus per visus metų laikus bent pora kartų kiekvieno žmogaus gyvenime. Dievas Tauriajame Korane aiškiai išsakė, kodėl šis mėnuo buvo pasirinktas pasninkui.

Allah tarė:

“Ramadanas yra mėnuo, per kurį buvo apreikštas Koranas kaip vadovas bei teisingo kelio nurodymas žmonijai ir skirtingumas (tarp gėrio ir blogio); ir štai, kas iš jūsų yra šį mėnesį (namuose), privalo pasninkauti visą šį laikotarpį” [Taurusis Koranas 2: 185].

Ramadano didžiausia reikšmė yra ta, kad šio mėnesio metu prasidėjo Tauriojo Korano apreiškimas.

Dėl to Ramadanas dažnai vadinamas Korano mėnesiu, kurio metu musulmonai stengiasi skirti didelę laiko dalį Tauriojo Korano skaitymui ir pažinimui.

Religinė atskirtis (I’tikaf)

Per paskutiniąsias dešimt Ramadano naktų, pranašas ﷺ stengdavosi atsiskirti mečetėje, siekdamas gilesnio garbinimo ir didesnės pasninko naudos besibaigiant Ramadanui.

Atsidavę musulmonai stengiasi jo praktiką atkartoti taip pat praleisdami kuo daugiau laiko mečetėje pasninkaujant atskirtyje per paskutiniąsias Ramadano dienas.

Daugiau panašiu archyvu
Komentarai išjungti

Tai pat kviečiame skaityti

Islamas ir Krikščionybė

Islamo tikėjimo pagrindai Allah (Visagalis Dievas) yra vienintelis visko kas egzistuoja Kū…