Pagrindinis Pagrindai Gyvenimo tikslas Gyvenimo Tikslas Islame

Gyvenimo Tikslas Islame

0
Gyvenimo Tikslas

Ar kada paklausei savęs, kodėl mes čia esame?

Nenuostabu, jog dažnai susiduriame su vienu svarbiausių gyvenimo klausimų: “Kodėl mes egzistuojame šioje žemėje?” Na, kodėl mes čia esame? Kaupti turtus ir šlovę? Kurti muzika, kurti šeimas? Būti pačiam turtingiausiam, iki kol ateis pati paskutinioji; kaip juokais yra pasakyta, “Tas, kuris mirs su daugiausiai turtų, laimės”?

Ne, gyvenime turėtų būti kažkas daugiau nei tai, pagalvokime. Pirmiausia, apsidairykime aplinkui. Žmones supa įvairiausi daiktai, sukurti jų pačių rankomis. Pamąstykime, kodėl būtent tuos daiktus/įrankius jie pasidarė? Be abejo, atsakymas būtų, mes pasigaminame daiktus, kurie mums būtų parankūs. Trumpiau sakant, pasigaminame daiktus tam, kad jie mums tarnautų ir būtų naudingi. Taigi, tęsiant mintį, kodėl mus Dievas sukūrė, jei ne tarnauti Jam?

Jeigu mes pripažįstame savo Kūrėją ir tai, kad Jis sukūrė žmoniją, kuri tarnautų Jam, tai kitas klausimas – kaip? Kaip mes turėtumėme Jam tarnauti? Be abejonės, geriausias atsakymas būtų pateiktas To, kuris mus sukūrė. Jeigu Jis mus sukūrė, tam, kad Jam tarnautume, tada Jis tikisi iš mūsų tam tikrų elgesio manierų, norint tobulėti ir pasiekti savo gyvenimo tikslą. Bet kaip sužinoti, kaip mums derėtų elgtis? Kaip galime sužinoti, ko būtent Dievas iš mūsų tikisi?

Atsižvelgiant į tai: Dievas mums suteikė šviesą, kuri nurodo mums kelią. Naktimis mėnulis yra šviesos šaltinis bei žvaigždės padeda orientuotis ir nurodo kryptį. Dievas davė ir kitiems gyvūnams orientavimosi sistemas, geriausiai atitinkančias jų gyvenimo sąlygas ir poreikius: migruojantys paukščiai gali skristi netgi debesuotomis dienomis orientuodamiesi pagal šviesą – kaip šviesos bangos sklinda pro debesis; banginiai migruoja jausdami žemės magnetinį lauką; lašišos sugrįžta iš atvirų vandenynų neršti būtent į gimtosios upės tikslią vietą, ją skirdamos iš kvapo (jos turi labai išlavėjusius cheminio jutimo organus); žuvys jaučia nuotolinius judesius per savo kūnuose išsidėsčiusius receptorius; šikšnosparniai ir aklieji jūrų delfinai mato per sonarus; tam tikri jūrų organizmai (elektrinis ungurys būdamas kaip aukštos įtampos pavyzdys) generuoja ir jaučia magnetini lauką, kuris leidžia jiems matyti sudrumstuose vandenyse ar tamsiose vandenyno gilumose; vabzdžiai bendrauja išskirdami feromonus; augalai jaučia saulės šviesą ir auga jos link (tropizmas); jų šaknys jaučia gravitaciją ir auga gilyn į žemę (gravitropizmas). Trumpiau tariant, Dievas apdovanojo orientacija kiekvieną savo kūrinijos elementą. Ar mes tikrai tikime, Jis neduos nurodymų pačiam svarbiausiam egzistavimo aspektui: egzistavimo priežasčiai? Kad Jis nepaliks įrankių pasiekti išsigelbėjimą?

Taigi, ką gi Kūrėjas, Dievas gali pasakyti apie mūsų gyvenimo tikslą? Dievas teigia Tauriajame Korane, kad Jis sukūrė žmogų būti Žemės globėju/ saugotoju. Žmonijos pagrindinė atsakomybė yra patikėti į tai ir garbinti Dievą:

“Aš juk sukūriau džinus ir žmones tik tam, kad jie Mane garbintų.” [Taurusis Koranas 51:56]

Labai paprasta! Žmogaus sukūrimo tikslas yra šlovinti Kūrėją. Islame garbinimo supratimas leidžia visą žmogaus gyvenimą laikyti kaip šlovinimo aktą, tol kol tas gyvenimo tikslas yra užsitarnauti Dievo malonę darant gerus darbus ir susilaikyti nuo blogų. Asmuo gali paversti kiekvienos dienos veiklą į garbinimo aktus atnaujinant savo intencijas ir nuoširdžiai stengtis užsitarnauti per juos Dievo malonę. Pranašas Muhammadas (taika ir ramybė Jam) yra pasakęs:

“Pasisveikinimas su žmogumi yra malonė. Elgiantis teisingai ir dorai yra labdara. Pagelbėti žmogui yra labdara. Kiekvienas geras žodis yra malonė. Kiekvienas žingsnis vedantis link maldos atlikimo yra labdara. Pašalinti kliūtį nuo kelio yra dosnumas.”

Garbinimas suteikia tikintiesiems daug naudos, kuris suteikia pagalbos tiek dvasinei gerovei, tiek pasaulietiškam gerbūviui. Žmogaus kūnui reikalingi esminiai dalykai kaip maistas, gėrimas/vanduo, reprodukcijos ištekliai, kad galėtų išgyventi. Kitaip nei kūnas, žmogaus dvasios poreikiai gali būti išpildomi tik pasiekus artumą su Dievu – per tikėjimą ir atsidavimą, kuris yra pasiekiamas per pamaldumą.

Dievas turėtų būti garbinamas tiek sunkiu gyvenimo periodu, tiek palankiu, ir tik per Jo atminimą žmogus suras vidinę ramybę:

“Ir Mes žinome, kad krūtinę tau slegia tai, ką jie kalba. Tad liaupsink savo Viešpatį šlovingai ir būk su tais, kurie jam lenkiasi, garbink Viešpatį savo, kol apglėbs tave tikrumas (mirtis).” [Taurusis Koranas 15:97-99]

“Tie, kurie patikėjo ir kurių širdys rimsta minint Allah, – o taip! Be abejonės tik Allah beminint rimsta širdys.” [Taurusis Koranas 13:28]

Dievas toliau teigia, kad Jis sukūrė tokį gyvenimą, kad išbandytų žmogų, kad kiekvienas asmuo bus atlygintas po mirties už tai, kaip nugyveno:

“Kuris sukūrė mirtį ir gyvenimą, kad išbandytų jus, kieno iš jūsų bus darbai geresni,- Jis Galingas, Atlaidus.” [Taurusis Koranas 67:2]

Tačiau, norint Jį garbinti, pirmiausia mes turime gerai Jį pažinti, kitaip galime sekti iškreipta samprata ir nuklysti nuo tiesos. Tauriajame Korane Dievas nusako žmonijai, kas Jis toks yra ir kas ne. Pavyzdžiui atsakant i klausimą, kuris buvo pateiktas Pranašui Muhammadui ﷺ Dievas sako:

“Sakyk: “Jis-Allah-Vienas, Allah, Amžinas; negimė ir nebuvo gimdytas, ir nėra Jam lygių nė vieno!” [Taurusis Koranas 112:1-4]

Daugiau panašiu archyvu
Komentarai išjungti

Tai pat kviečiame skaityti

Kodėl musulmonai pasninkauja?

Viena aktualiausių šių dienų problemų – antsvoris, prieš kurį kovodami žmonės nereta…