Pagrindinis Pagrindai Dievas Allah Dievo koncepcija Islame

Dievo koncepcija Islame

2
Dievo koncepcija Islame

Allah – arabiškas žodis, reiškiantis Dievą. Šis terminas yra unikalus – jis neturi nei giminės, nei daugiskaitos. Tai pažymi jo išskirtinumą, nes žodis „dievas“ turi daugiskaita ‘dievai’ ir moterišką giminę ‘deivė’. Svarbu paminėti, kad aramėjų kalboje (kuria Jėzus kalbėjo) Allah yra asmeninis Dievo vardas. Vienas tikras Dievas yra atspindys unikalios koncepcijos, kurią Islamas sieja su Dievu.

Musulmonui Allah yra Visagalis visatos Kūrėjas ir Išlaikytojas, kuris nėra panašus į nieką ir niekas negali būti palyginamas su Juo. Pranašas Muhammadas (taika ir ramybė jam) buvo paklaustas savo amžininkų apie Allah; atsakymas atėjo tiesiai iš Paties Dievo trumpo Korano skyriaus, kuris yra laikomas vienovės esme arba monoteizmo moto, forma:

„Sakyk: Jis – Allah – Vienas, Allah, Amžinas; negimė ir nebuvo gimdytas, ir nėra Jam lygių nė vieno!” [Taurusis Koranas 112:1-4]

Daugelis ne musulmonų tvirtina, kad Dievo koncepcija Islame pabrėžia tik tai, kad Dievas yra griežtas ir žiaurus, reikalauja visiško atsidavimo. Ir Jis nėra mylintis ir geras. Bet tai nėra tiesa. Pakanka žinoti, kad išskyrus vieną, kiekvienas iš 114 Korano skyrių prasideda eilute „Vardan Allah Maloningiausio Gailestingiausio.” Viename iš savo pasakymų Pranašas Muhammadas (taika ir ramybė jam) mums papasakojo, kad

„Allah yra labiau mylintis ir švelnus nei motina savo brangiausiam vaikui.”

Bet Dievas taip pat yra ir Teisingas. Todėl piktadariai ir nusidėjėliai privalo gauti savo bausmės dalį, o dorieji-Jo dosnumo ir malonių. Iš tikro Dievo malonės savybė pilnai atsiskleidžia per Jo Teisingumo savybę. Žmonės savo gyvenime kenčiantys Jo labui, ir žmonės engiantys ir išnaudojantys kitus neturėtų sulaukti vienodo elgimosi iš savo Viešpaties.

Tikėjimas, jog tolygus atlygis įmanomas, paneigia tikėjimą pomirtinio gyvenimo atskaitomybe, taip pat neskatina siekti moralaus ir tyro gyvenimo šioje žemėje.

Islamas atmeta Dievo charakterizavimą bet kokia žmogiška forma ar Jo vaizdavimą kaip suteikiantį malonių tam tikriem individams ar tautoms turto, galios ar rasės atžvilgiu. Jis sukūrė žmones lygiais. Jie gali išsiskirti ir gauti Jo malonę tik per dorumą ir dievobaimingumą.

Tikroji Dievo esmė

Koncepcijos, kad Dievas ilsėjosi septintą kūrimo dieną, kad Dievas galynėjosi su vienu iš Savo karių, kad Dievas yra pavydus sąmokslininkas prieš žmoniją ar kad Dievas yra įsikūnijęs į kiekvieną žmogų, pagal islamišką požiūrį yra laikomos šventvagiškomis. Unikalumas naudojant Allah, kaip asmenišką Dievo vardą, yra Islamo atspindys, pabrėžiantis gryną tikėjimą į Dievą. Tikėjimas į vienintelį Dievą buvo pagrindinė misija visų Dievo pranašų. Dėl to Islame draudžiama asocijuoti bet kokią dievybę ar asmenybę su Dievu. Tai yra didžiausia nuodėmė, kurios Dievas niekada neatleis, išskyrus tada, jei žmogus atgailaus.

Kūrėjas privalo būti kitokios prigimties nei sukurti dalykai, nes jei Jis būtų tos pačios prigimties kaip ir jie, Jis būtų laikinas ir todėl turėtų savęs kūrėją. Iš to seka, kad niekas nėra panašus į Jį. Jei kūrėjas nėra laikinas, vadinasi, jis privalo būti amžinas.

Bet jei Jis yra amžinas, Jis negali būti kieno nors pasekmė, ir jei niekas be Jo nėra priežastis Jo egzistencijai, tai reiškia, kad Jis privalo būti savarankiškas. Ir jeigu Jo paties egzistavimo tąsa nepriklauso nuo nieko, tada ši egzistavimas gali neturėti pabaigos. Todėl Kūrėjas yra amžinas ir nuolat esantis:

„Jis – Pirmas ir Paskutinis, Akivaizdus ir Paslėptas: ir Jis viską žino apie visus dalykus.” [Taurusis Koranas 57:3]

Jis yra Savarankiškas, arba Pats Savaime egzistuojantis, arba, jei naudosime koranišką terminą, Al-Qayyum. Kūrėjas kuria ne tik daiktų atsiradimo prasme, Jis taip pat išsaugo juos ir nutraukia jų egzistavimą, ir yra galutinė priežastis visko, kas jiems nutinka:

„Allah – bet kurio daikto Kūrėjas. Jis – kiekvieno daikto Globėjas. Jam priklauso dangaus ir žemės raktai. O tie, kurie netiki Allah ženklais, tie – patyrusieji nuostolį.” [Taurusis Koranas 39:62-63]

„Ir nėr nė vieno gyvūno žemėje, kurio prasimaitinimas nebūtų iš Allah. Ir žino Jis jo stovyklą, ir jo buvimo vietą. Viskas – Šviesioje Knygoje.” [Taurusis Koranas 11:6]

Dievo atributai

Jei Kūrėjas yra Amžinas ir Nuolat esantis, tada Jo savybės taip pat privalo būti amžinos ir nuolat esančios. Jis neturėtų prarasti kokių nors Savo savybių, nei įgyti naujų. Jei taip yra, tada Jo savybės yra absoliučios. Ar gali būti daugiau nei vienas kūrėjas su tokiomis absoliučiomis savybėmis? Ar gali, pavyzdžiui, būti du absoliučiai galingi kūrėjai? Reikšmingos mintys parodo, kad tai neįmanoma. Taurusis Koranas apibendrina šį argumentą tokiomis eilutėmis:

„Allah neėmė Sau į sūnus, ir nebuvo su Juo jokios dievybės. Priešingu atveju bet kuris dievas pasiimtų su savimi, ką sukūręs, ir vieni iš jų išsiaukštintų prieš kitus. Šlovė Allah, Jis yra aukščiau to, ką Jam priskiria!” [Taurusis Koranas 23:91]

Dievo vienumas

Allah mums primena Tauriajame Korane apie klaidingus tariamus dievus ir garbintųjų objektus, kurie buvo sukurti žmogaus ranka:

„Tarė jis: „Nejaugi jūs meldžiatės tam, kurį ištašėte? O Allah sukūrė jus ir tai, ką jūs darote.”” [Taurusis Koranas 37:95-96]

„Sakyk: „Tada nejaugi jūs suradote sau globėjus, išskyrus Jį, kurie negali net patys sau padėt, nei pakenkti?”” [Taurusis Koranas 13:16]

Pranašo Ibrahimo (taika jam) istorijoje minima apie dangaus garbintojus:

„Ir kada apsiautė jį naktis, pamatė jis žvaigždę ir tarė: „Tai – mano Viešpats!” O kuomet jinai nusileido, jis tarė: „Nemyliu nusileidžiančių.”

Kada jis pamatė mėnulį patekant, tarė: „Tai – mano Viešpats!” Kada gi šis nusileido, jis tarė: „Jeigu mano Viešpats manęs neišves į tiesų kelią, aš būsiu iš paklydėlių.”

Kada jis pamatė saulę patekant, tarė: „Tai – mano Viešpats! Jis – visų didžiausias!” Kada gi ji nusileido, jis tarė: „O tauta mano! Aš neturiu nieko bendro su tuo, ką jūs priduriate Jam bendrininkų.

Aš atgręžiau savo veidą į Tą, Kuris sukūrė padanges ir žemę, nusilenkdamas tiktai Jam, ir aš – ne iš daugiadievių.” [Taurusis Koranas 6:76-79]

Tikinčiojo nuostatai

Tam, kad būtum musulmonu, t.y. atsiduotum Dievui, būtina tikėti Dievo Vienumu, Jo kaip Vienintelio Kūrėjo prasme. Išsaugotojo, Maitintojo ir t.t., bet šio tikėjimo nepakanka. Dauguma stabmeldžių žinojo ir tikėjo, kad tik vienintelis Aukščiausiasis Dievas gali visa tai padaryti. Tačiau to neužteko, kad jie būtų musulmonais. Žmogus privalo pripažintų faktą, kad tik vienas Dievas nusipelno būti garbinamas, ir taip susilaikytų nuo kitų daiktų ar būtybių garbinimo.

Įgijęs žinių apie vieną tikrą Dievą, žmogus turėtų pastoviai tikėti Juo, ir neturi leisti niekam įtikinti jo paneigti tiesą. Kada tikėjimas įžengia į žmogaus širdį, jis sukelia tam tikrą psichologinę būseną, kuri pasireiškia tam tikrais veiksmais. Abi sąlygos yra tikro tikėjimo įrodymas. Pranašas sakė: „Tikėjimas yra tai, kas slypi tvirtai širdyje ir kas yra patvirtinama darbais.” Pirminė šių psichologinių būsenų yra dėkingumo jausmas Dievui, kuris, galima sakyti, yra šlovinimo esmė. Šis dėkingumo jausmas yra toks svarbus, kad asmuo, kuris neigia Islamo tiesą, yra vadinamas „Kafir”, kas reiškia žmogų, kuris yra nepaprastai nedėkingas Dievui.

Tikintysis myli ir yra dėkingas Dievui už dosnumą, kurį Jis jam, skyrė, tačiau žinodamas, kad jo geri darbai, tiek dvasiniai, tiek ir fiziniai, yra toli nuo atitikimo su Dieviškomis malonėmis, jis visada nerimauja, kad Dievas nenubaustų jo šiame ar Pomirtiniame Gyvenime. Dėl šios priežasties jis bijo Jo, atsiduoda Jam ir tarnauja Jam su didžiu nuolankumu. Žmogus negali būti tokioje būsenoje beveik visą laiką neatmindamas Dievo. Dievo atsiminimas yra ta gyvenimiška tikėjimo jėga, be kurios jis pamažu išnyksta.

Taurusis Koranas skatina šį dėkingumo jausmą labai dažnai kartodamas Dievo savybes:

„Allah – nėr dievybės, išskyrus Jį, Palaikantį gyvybę; neapima Jo nei snaudulys, nei miegas; Jam priklauso tai, kas padangėse ir žemėje. Kas gi užstos prieš Jį, be Jo leidimo? Jis žino tai, kas buvo iki jų, ir tai kas buvo po jų, o jie nesuvokia nieko iš Jo žinių, išskyrus tai, ką Jis leidžia. Jo pasostė apima dangų ir žemę, ir neslegia Jo apsauga jų, – iš tikrųjų, Jis – Išaukštintas, Didingas!” [Taurusis Koranas 2:255]

  • Islamas ir Krikščionybė

    Islamas ir Krikščionybė

    Islamo tikėjimo pagrindai Allah (Visagalis Dievas) yra vienintelis visko kas egzistuoja Kū…
  • Kaip įrodyti, jog Dievas egzistuoja

    Kaip įrodyti, jog Dievas egzistuoja?

    Šio straipsnio tikslas nėra “įrodyti”, kad egzistuoja Dievas. Mūsų tikslas – pateikt…
Daugiau panašiu archyvu
Komentarai išjungti

Tai pat kviečiame skaityti

Kodėl musulmonai pasninkauja?

Viena aktualiausių šių dienų problemų – antsvoris, prieš kurį kovodami žmonės nereta…